Klebono sveikinimas

"Pamatykime ir įtikėkime"

Dievo Mylimieji,

su šventomis Velykomis!

Velykų slėpinys mums apreiškia pačią giliausią tiesą apie žmogų: visi mes, net ir didžiausi nusidėjėliai, esame Dievo mylimi. Tai Meilė, kuri nesustoja ties mūsų trapumu, nuodėme ar mirtimi. Kristaus Kančioje ji eina iki galo, o Jo Prisikėlime atsiskleidžia kaip mirtį nugalinti Meilė, kaip atnaujinto gyvenimo Versmė kiekvienam.

Velykų ryto Evangelijoje girdime, kad net Jėzaus mylimasis mokinys dar nebuvo visko supratęs. Tačiau, išgirdęs žinią, jis bėgte bėgo ieškoti Gyvojo Jėzaus, įėjo į kapo rūsį ir, nors rado jį tuščią, pamatė kur kas daugiau ir... įtikėjo. Tik vėliau Prisikėlęs Kristus pasirodė jam kartu su kitais mokiniais, tarsi patvirtindamas jo tikėjimą ir paliudydamas mirtį nugalėjusią savo Meilę jam bei kiekvienam žmogui.

Ši Velykų ryto žinia tampa ir mūsų tikėjimo kelionės gaire: svarbiausia ne iš karto viską suprasti, bet leistis paliečiamiems šio slėpinio, praregėti širdimi ir pamatyti, kad Prisikėlęs Kristus jau stovi prie mūsų gyvenimo durų ir laukia, kol jas atversime dar plačiau. Atpažinkime Jo Meilę ten, kur buvo tamsa, Jo Ramybę ten, kur buvo nerimas, Jo Gyvybę ten, kur atrodė, kad viskas jau baigta.

Velykos yra kvietimas eiti į susitikimą su Prisikėlusiuoju: neatidėlioti, nelikti nuošalyje, bet prieiti prie Jėzaus arčiau. O jeigu tai sunku, leisti Jam pačiam mus surasti, perkeisti ir sustiprinti. Tuomet ir mes galėsime nešti šio susitikimo perkeičiančią šviesą kitiems.

Tuomet ir mūsų parapijos Vizija – „Atveriame duris Kristui į žmonių gyvenimus!“ – taps ne tik gražia bendruomenės idėja, bet ir mūsų gyvenimo tikrove: kai širdis atsiveria, kai tikėjimas tampa gyvas, kai žmogus pats tampa ženklu kitiems.

Tegul šios Velykos būna ne tik prisiminimas, bet atpažinimas. Ne tik žinojimas, bet patirtis. Ne tik tikėjimo šventimas, bet gilesnio tikėjimo pradžia.

Kristus prisikėlė!

Pamatykime ir įtikėkime - juk ir mes visi esame Kristaus mylimi!

Parapijos klebonas

kun. Žydrius Kuzinas CO