Iš tamsos į šviesą: Velykų Vigilija

Velykų Vigilija prasidėjo lauke, prie laužo. Jo liepsna simbolis šviesos, kuri nugali tamsą, – Kristaus pergalę prieš mirtį. Nuo šios ugnies uždegta Velykų žvakė. Giedodami „Kristus mums šviečia“, su šviesa žengėme į pamaldų salę. Tamsa pamažu traukėsi, o žvakių šviesa sklido tarp susirinkusiųjų kaip ženklas, kad Prisikėlimo rytas jau arti.

Po ilgos tylos ir susikaupimo vėl nuskambėjo „Aleliuja“ – džiaugsmo šauksmas, skelbiantis, kad Kristus prisikėlė.

Pašventintas vanduo – gyvybės ir naujos pradžios ženklas. Atnaujindami Krikšto pažadus, dar kartą pasirinkome tikėti, atsisakyti nuodėmės ir gyventi su Kristumi.

Velyknakčio liturgijos pabaigoje jau žvelgėme į tuščią kapą – Jėzaus ten nebėra. Tai tylus, bet labai stiprus liudijimas: mirtis nugalėta, Kristus prisikėlė.

Tai naktis, kai tamsa užleido vietą šviesai, o tyla – džiaugsmui. Naktis, kuri dar kartą priminė: Kristus gyvas ir eina kartu su mumis.